Keturračio, motociklo remontas pradedantiesiams

Jeigu Jūsų keturratis ar motociklas blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis tai dažniausiai dar nereiškia, kad yra įvykęs rimtas ir brangiai kainuosiantis variklio gedimas. Praktika rodo, kad didžioji dalis neva variklio darbo problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami. Šiame straipsnyje aprašysime dažniausiai pasitaikančius mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimus ir pateiksime patarimų, kaip juos pašalinti. Straipsnis skirtas mėgėjams, kurie jau turi darbo su technika patirties, todėl kai kurios techninės sąvokos ar terminai nebus smulkiau paaiškinti. Įspėjame, kad imantis kai kurių aprašytų remonto darbų, jau reikia turėti tam tikros patirties. Suprantama, kad mes nepriisimame atsakomybės už gedimų šalinimo rezultatus ar pasėkmes pasinaudojus patarimais aprašytais šiame straipsnyje. Aprašysime principinius nesklandumų šalinimo būdus. Kadangi įvairių motociklų ar keturračių sistemos šiek tiek skiriasi, kiekvieno modelio ir kiekvienos problemos sprendimo būdai gali skirtis, kai kurių mazgų ar elektronikos komponentų vaizdas taip pat. Elektrinėse schemose laidų spalvos skirtinguose modeliuose taip pat gali skirtis. Čia galima pažiūrėti dažniau pasitaikančias 110cc - 250cc, elektrines schemas. Sistemos su 5 kontaktų CDI be žibintų (jas galite rasti čia: 1 sistema, 2 sistema). Sistemos su 5 kontaktų CDI su žibintais (jas galite rasti čia: 1 sistema, 2 sistema). Sistemos su 6 kontaktų CDI. Sklandų variklio darbą užtikrina elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo, aušinimo sistemos. Jei visdėlto kyla problemos - didesnioji jų dalis būna elektros ir kuro tiekimo sistemose. Toliau šias sistemas vadinsime “elektros” sistema ir “kuro” sistema. Kad būtų lengviau išsiaiškinti gedimų priežastis, trumpai aprašysime, kuro tiekimo ir elektrinės dalies darbą. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose šios dvi sistemos dažniausiai būna išpildytos savarankiškai ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė kitai įtakos neturi .

Elektros sistema. Kas nutinka “elektros” sistemoje “įjungus" raktelį ir paspaudus “Start” mygtuką?

Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio rėlės valdymo ritę. Starterio rėlės valdymo ritė uždaro darbinius rėlės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį.

Starteris pradeda suktis. Mechaninis mazgas vadinamas “starterio sankaba” sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka. Ant variklio veleno yra pritvirtintas generatoriaus rotorius. Jame įmontuotas paprastas magnetas. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui būnant aukščiausiame taške jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition).

Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, iš jos į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti.

Norint išgauti iš variklio papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu. Jei sujungimo kištukas atitinka - tuomet tiesiog pakeičiame, jei kištukai neatitinka - kaip pakeisti perjungiant laidus parodyta čia.

Kuro sistema. Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje įtaisyta nedidelė talpa - “plūdės kamera”, kurioje tiesiog plaukioja lengva hermetiška detalė vadinama „ plūde“ (balta detalė paveikslėlio  dešinėje). Virš plūdės įtaisytas vožtuvas dažnai vadinamas “adata”, kuri pritekėjus daugiau kuro, yra plūdės pakeliama ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip nuolat automatiškai palaikomas reikiamas kuro lygis. Pasukus akseleratoriaus rankenėlę karbiuratoriuje troso pagalba, pakeliama sklendė kartu su kitu “adatos” tipo vožtuvu. Sklendei su sklendės adata pakilus, oras per oro filtrą, vakumo pagalba, siurbiamas į variklio degimo kamerą. Pakeliui kuras automatiškai, reikiama proporcija, susimaišo su oru ir tampa degiu mišiniu. Priklausomai nuo akseleratoriaus sklendės padėties didesnis ar mažesnis kuro mišinio kiekis patenka į degimo kamerą, kurioje uždegamas kibirkšties pagalba. Kuro sistema dirbant ar nedirbant varikliui yra nuolat pasiruošusi dirbti, jei tik užtikrintas kuro padavimas iš bako į karbiuratorių. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose įtaisyti paprastos konstrukcijos karbiuratoriai. Juose skirtingai nei sudėtinguose karbiuratoriuose nėra papildomų siurblių, elektromagnetinių ir vakuminių vožtuvų kuro mišinio "riebumo" keitimui ir kt. Jei gedimas būna kuro sistemoje, tai praktika rodo, kad dažniausia neužsivedimo, priežastis būna kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš imdamiesi tikrinti kitas sistemas įsitikinkite ar kuras laisvai patenka į karbiuratorių. Numaukite žarnelę nuo karbiuratoriaus, įstatykite ją į laikiną indą ir atsukite kuro bako sklendę, kuras turi tekėti tolygia srovele. Jei ne:

1. Patikrinkite ar nėra perlenktos žarnelės.

2. Pakeiskite kuro filtrą.

3. Išvalykite baką.

Jei kuras patikimai paduodamas į karbiuratorių, tai dažniausiai jis ir patenka į degimo kamerą. Dažniau pasitaiko, kad mažos nešvarumų dalelės su kuru patenka į plūdės kameros vožtuvo "adatos" lizdą. Tada kuras iš bako nekontroliuojamai bėga į karbiuratorių. Paprastai dėl to iš karbiuratoriaus į išorę pradeda tekėti kuras, o išsukus žvakę ji būna šlapia. Dėl šios priežasties dažnai "dingsta" kibirkštis.

Jei taip nutiko:

• nuimkite karbiuratorių,

• išardykite,

• prapūskite karbiuratoriaus valikliu ir oru adatos lizdą.

Pačioje karbiuratoriaus apačioje yra varžtas, o šalia jo išeina žarnelė atviru galu. Šis varžtas skirtas išleisti plūdės kameros apačioje susikaupusius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate, kad į karbiuratorių pateko drėgmės ar nešvarumų, varžto nereikia išsukinėti pilnai. Atleiskite jį tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais ir vėl užveržkite. Įprastai šis varžtas turi būti pilnai užveržtas.

Norime atkreipti dėmesį, kad negalima naudoti seno kuro. Laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiujų medžiagų. Jis blogai maišosi su oru ir dega. Dėl to variklis gali dirbti nesklandžiai ir tai ypač išryškėja esant šaltam orui.

Jei kuras patenka į karbiuratorių, o iš jo dėl nešvarumų nepatenka į degimo kamerą, nutinka rečiau. Jei taip nutiko, šiek tiek laiko pasukus starteriu variklį ir išsukus žvakę ji bus visiškai sausa.

Jei taip:

• nuimkite karbiuratorių,

• išardykite,

• išpurškite specialiu karbiuratoriaus valikliu ir

• prapūskite oru.

Elektros sistemos darbo patikrinimas. Jei nuspaudus starterio mygtuką nėra jokios reakcijos, nepasigirsta joks garsas:

1. Patikrinkite ar sveikas pagrindinis saugiklis. Jis dažniausiai būna maždaug 3-6 cm ilgio plastikinėje dėžutėje, įmontuotoje ant + laido, netoli akumuliatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad kartais saugiklis vizualiai atrodo geras, bet patikrinus prietaisu, paaiškėja jog sugedęs.  

2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių, patikimai prisukti akumuliatoriaus laidai. Jei taip sujunkite.

3. Voltmetru patikrinkite akumuliatoriaus būklę. Įtampa turi buti ne mažesnė 12,6 V. Pakraukite akumuliatorių, arba pakeiskite kitu.

4. Paimkite storesnį įzoliuotą laidą, prispauskite vieną jo galą pre akumuliatoriaus + , kitą trumpam pre starterio varžto, prie kurio prisisuka starterio + maitinimo laidas. Taip apeinama starterio rėlė (Laido nepriglauskite prie korpuso). Jei starteris pradėjo suktis - sugedusi starterio rėlė. Pakeiskite kita. Jei starteris nepradėjo suktis – sugedęs starteris. Pakeiskite kitu. Jei nuspaudus starterio mygtuką starteris sukasi, bet keturratis ar motociklas neužsiveda. Išsukite žvakę, įstatykite ją į aukštos įtampos laido antgalį, padėkite ant variklio korpuso taip, kad plieninis žvakės korpusas liestųsi prie variklio korpuso (Nelaikykite žvakės rankoje - aukšta įtampa). Prasukite variklį starteriu. Sukantis varikliui tarp žvakės elektrodų turi blyksėti aiškiai matoma, mėlynos spalvos kibirkštis. Jei ne:

1. Patikrinkite ar tikrai įjungtas avarinio gesinimo mygtukas, kai kuriuose modeliuose yra privaloma nuspausti priekinius ar galinius stabdžius.

2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių.

3. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio dažniausiai plastikinė juodos spavos, dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi. CDI būna keletos išpildymų - pažiūrėkite skyriuje "Elektrinė dalis, Komutatoriai, CDI". Nesumaišykite su kitu įtaisu, kuris turi 4, 5 ar 6 kontaktus ir dažniausiai aliuminį korpusą su aušinimo briaunelėmis - tai įtampos reguliatorius. (Čia parodytas kito išpildymo jis paprastai nedaro įtakos kibirkšties buvimui ir jei būna sugedęs, dažniausiai nekraunamas arba užvirinamas akumuliatorius). CDI dažniausiai būna guminiu dirželiu pritvirtintas prie rėmo po apdailomis.

4. Pakeiskite aukštos įtampos ritę. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio įtaisas, iš kurio išeina storas laidas į žvakę.

5. Pakeiskite žvakę.

Jei kibirkštis matosi, tačiau ji silpna, nepastovi, arba šokinėja ne tarp elektrodų, o tarp centrinio elektrodo ir korpuso: 

1. Nuvalykite, išdžiovinkite arba pakeiskite žvakę.

2. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI.

3. Atidžiai patikrinkite visas laidų jungtis.

Jei variklis nepriima apsukų, arba kartais dirba normaliai ir staiga pradeda dirbti nesklandžiai. Variklio darbas sudaro įspūdį tarsi būtų problema su kuro padavimu. Dažniausiai visdėlto būna ne karbiuratoriaus problema, o elektroninio uždegimo CDI. Pakeiskite jį kitu.

Jei variklis užvedus dirba normaliai, bet užvedimo momentu girdisi tarsi smūgiai, tai gali būti išsikrovęs akumuliatorius, kuris neišgali užvedant pakankamai greitai prasukti veleno, arba tai ženklas, kad sugedo ne variklis, bet starterio sankaba.

Jei sugedusi starterio sankaba - tai nuspaudus „start“ mygtuką girdisi, kad starteris sukasi, bet variklio velenas neprasisuka. Starterio sankaba būna sumontuota ant variklio veleno, už generatoriaus rotoriaus. Jai paleisti pakanka nuimti šoninį dangtelį po kuriuo randasi generatoriaus rotorius ir patį rotorių. Nuimti rotoriui yra specialus raktas. Jei kruopščiai patikrinus visas sistemas variklis visdėlto neužsiveda ar dirba nesklandžiai, reikia pamatuoti variklio kompresiją. Daugelio naujų keturtakčių nedidelių kubatūrų motociklų ar keturračių kompresija būna 9 kg/cm2 ar daugiau. Jei kompresija neįprastai sumažėjusi pirmiausia reikia patikrinti vožtuvų tarpelius. Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis būna 0,12-0,15 mm, išmetimo vožtuvo 0,15-0,2 mm. Jei ir šie parametrai yra normos ribose, greičiausiai yra susidėvėjęs variklio stūmoklis su žiedais arba ir cilindras - juos reikia keisti. Paprastai apie tai byloja mėlynos spalvos dūmai, nuolat arba dažnai išmetami iš duslintuvo.

Mūsų patarimas – keiskite variklio tepalus eksploatavimo instrukcijose nurodytais intervalais ir paskutiniais patarimais Jums naudotis nereiks ilgai. Jei variklį eksploatuojate ekstremaliai, keiskite tepalus ir dažniau. Taip pat palaikykite švarų oro filtrą. Atkreipkite dėmesį, kad apie stūmoklio susidėvėjimą byloja būtent mėlynos ar šviesiai mėlynos spalvos dūmai. Šią spalvą suteikia degantis tepalas, kurio jau stūmoklio žiedai nebenuvalo nuo cilindro sienelių. Jei išmetami juodos spalvos dūmai, tai reiškia, kad išmetama dalis nesudegusio kuro. Tai gali būti dėl užsinešusio oro filtro, pridarytos oro sklendės, blogai veikiančios žvakės ar karbiuratoriaus užsiteršimo.

Kad gedimas yra pačiame variklyje paprastai byloja:

• mėlyni dūmai iš duslintuvo,

• neįprastai padidėja tepalo sunaudojimas,

• atsiranda nebūdingi triukšmai dirbant varikliui,

• arba patikrinus visas sistemas variklis vis vien neužsiveda.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums greičiau rasti problemos sprendimą. Sėkmės.